Juodai geras Didje

Ko norėtumėt išgerti?
Toks buvo pirmasis išgirstas sakinys pirmą kartą susidūrus su Didje - Mui Ne legenda. Žmogum, kurį sunkiai fiksuoja kameros ir fotoaparatai. Žmogum, kuris vienu metu būna keliose vietose ir žino tiek visus vietinius, tiek ir visus čia atvažiuojančius turistus. Taigi, šitas žmogus, apklausęs visus buvusius šalia jo, kas ką gers, apžiūrėjęs mano pėdas ir pasakęs, kad jos labai gražios, neužilgo iš greta esančios kavinės grįžo su padėklu, pilnu Mojito kokteiliais ir alumi.

Didjė, kilęs iš Karibų į Mui Ne, Vietnamą atvyko prieš septyneris metus padirbėti kaitavimo instruktoriumi ir užsibuvo iki šiol. Netrukus kaitavimo mokyklą, vieną iš pirmųjų, o dabar jau vieną iš 27-erių, atidarė ir pats. Kaip pats sako, per savo mokytojavimo laiką į pasaulį paleido per 300 naujų kaitiorų, ir nors dabar turi jam dirbančių kaitavimo mokytojų, dažnai ir pats aistringai imasi mokytojo darbo. Jei pats nelipa į vandenį, tai bent jau puikiai dirba liežuviu ant kranto. Tokiu būdu jis puikiai kalba 7 kalbom - prancūzų, anglų, vokiečių, italų, vietnamiečių, ispanų ir, jei neklystu, rusų.

Visko gali būti, kad greitai jis išmoks ir lietuvių, nes pas jį dirba lietuvių kilmės vietinis Marius Šmitas.



Pakvietėm jį į Lietuvą, į Kitefiestą Drevernoj, prižadėję didžiulių springrolls'ų (tradicinis vietnamiečių patiekalas - suktinukai su daržovėmis, mėsa, krevetėmis ar dar kažkuo) iš bulvių su mėsa,. t.y. cepelinų. Dar matyt reikės nupirkti ir baltus kailinius, nes kaip jis pats sako, maistas ir šiluma - svarbiausi dalykai gyvenime be kaitavimo.

Nors visada besišypsantis, Didjė, kaip darbdavys - gan griežtas. Jo instruktoriai privalo mokinį ant lentos pastatyti per 5 valandas. Šmitas vis dar dirba, taigi, jei kas nori išmokti kaituoti - esat laukiami Mui Ne :)