Tailando žiurkių šypsenos ir mangai

Iš Jakartos į Phuketą (Tailandas) nusileidome balandžio 14 d. Vis dar neturime Lonely Planet, tad neįsivaizdavome, kur važiuoti. Tad net nesimaivant nėra ką atsakyti visiems vairuotojams oro uose, kurie klausia, kur mes važiuojam ir, švelniai tariant, įkyriai siūlo transportą. Nekenčiu vairuotojų, tačiau, patingėjusios valandą laukti vietinio transporto, sėdam į siūlomą miniveną ir važiuojam į Phuketo centrą, kur ir apsistojam porai dienų, kol susigaudysime, kaip viskas veikia ir kaip nusigauti iki Ko Phangan salos. Mintys sukasi vis dar apie Indoneziją, apie jaukius vakarus beplepant apie sultono rūmų intrigas su sultonui dirbančiais menininkais, suorganizavusiais mums vizitą į rūmus, tad Tailandas kol kas įspūdžio nepadaro. Vietoj šypsenų šalies šypsenų gatvėse laksto žiurkės ir didžiuliai tarakonai. Kita vertus, galbūt jie ir šypsosi, tik aš nepastebiu? Vienintelis dalykas, kuo džiaugėmės – vaisiai. Vien tik įėjus į turgų ir pamačius ant kiekvieno prekystalio mangus širdis suspurdo iš džiaugsmo. Pagaliau galėsiu atsivalgyti savo mėgstamiausių vaisių!!! Rūta taip pat šį kartą numylėtąją papają keičia į mangus, tad juos kertam ir rytą, ir vakarą. Papildyti atsargų į turgų keliaujame du kartus per dieną, tad Rūta gali ir vėl prisiminti derybų meną, ką ji be jokios abejonės ir daro :)



Ruta ruosiasi deryboms



niam

Vaisių atsargų prisidedam ir kelionei į Ko Phangan. Tiesa, vilkdama tikrai nelengvą kuprinę 38 C temperatūroje tuos vaisius gundausi išmesti, tačiau 15 val. kelionėje jie labai praverčia.



Vietiniame autobusiuke



Kelte

Gan patogiai išsimiegojusios kelte, į Ko Phangan salą atplaukiame 6 val. ryto. Vėl neturime nė menkiausio supratimo į kurią pusę pasiduoti ir ignoravusios visus vairuotojus ir viešbučių siūlytojus nueiname ieškoti maisto. Kol Rūta doroja jogurtus su kokosų gabaliukais, aš prie uždarytos agentūros randu nemokamą wi-fi, tad man iš viso nebesinori niekur važiuoti.
Vis dėlto, neilgai trukus atvažiuoja šeimininkas ir sugadina mūsų tobulą rytą, na bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Mes sugalvojame išsinuomoti vieną motorolerį. Man, kaip turinčiai motociklą, be jokios atitenka ladyboy vaidmuo ir keikusi viso pasaulio vairuotojus, tampu pati vairuotoja :)
Mažas motoroleris pirmas minutes užsisodinus ant galo Rūtą, o visas kuprines atidavus mototaxi kreivalioja taip, kad jau gailiuosi šitos minties, bet, tikiuosi, mano trumpa motociklininkės karjera kažkiek padeda ir mes išjudam. Važiuojam į Koh Ma paplūdimį, kurį mums rekomendavo kelte sutiktas kanadietis. Taigi, prasideda naujas etapas mūsų kelionėje - esam nepriklausomos keliautojos su savo transportu. Valio!!!



Big boss motoroleris