2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis

Europiečiai Ko Tao vagia šypsenas



Ko Tao įžymybė



Ko Tao sala pasitiko mus, ko gero, pirmąja žmoniška šypsena. Beiškodamos kur apsistoti, susipažinome su viešbučio-restorano šeimininke, kuri zujo tarp savo restorano ir viešbučio, šypsojosi savo pagalbininkams, šalia besimaudantiems vaikams ir naujiems lankytojams.



Simpatiškoji Mama smile

Ji net neatsuko nugaros, kai pabandėm derėtis, nors prie to jau buvome pripratusios. Taigi, apsistojom paprastame, bet labai jaukiame bungaliuke netoli jūros už šiek tiek mažiau nei 30 Lt dienai (300bht) su nemokama nuoširdžia šypsena. Kaip vėliau išsiaiškinau, šeimininkei Jim jau senai prilipdyta “Mama smile” etiketė.



Vaikai vis dar šypsosi

Tikrai ne veltui, nes mūsų patirtis rodė, kad vietiniai šypsosi tik tol, kol gali iš tavęs uždirbti. Jų elgesys lygūs išleidžiamiems batams ir nė vienu batu daugiau arba mažiau. Dar Ko Phangan saloje teko patirti, kaip pasikeitė požiūris į mus prieš išsinuomojant motorolerį ir gražinus jį. Jei norint išsinuomoti motorolerį nuomos šeimininkas pasiūlė nenusiauti sportinių batelių užeinant į vidų, kad tik man būtų patogiau, tai grąžinant motorolerį jau prašė nusimauti batus vien tik atsisėdus prieangyje. Ir kai suprato, kad mes nepirksim brangių greitaeigio laivo bilietų, vietoj to, kad atsakytų į kurią prieplauką mums važiuoti, tik mostelėjo ranka į abiejų prieplaukų pusę – kam stengtis, jei mes jau grąžinom motorolerį ir ruošiamės išvažiuoti iš salos.

Taigi, jau vien dėl Mamos Šypsenos Ko Tao sala mums patiko iš karto. Keliauti po ją savo ruožtu - gan sudėtinga, jei nesi patyręs motociklistas, tad mes nusprendėm pamatyti salą gan prabangiu būdu – užsisakius ekskursiją laivu aplink salą su snorkelinimu. Tiesa, tai nebuvo pats protingiausias sprendimas, mat vakare prieš ekskursiją mes nusprendėme pajudinti savo kūnelius šokių aikštelėje. Kadangi, tai buvo trečias šokių vakaras per visą kelionę, šokom tol, kol išjungė muziką ir šviesas, tad snorkelinti išsiruošėm tik po nepilnų dviejų valandų miego. Pludūriuoti tai netrukdė, na gal tik šiek tiek pynėsi lastai, tačiau galva nelabai dirbo.



Rūta tarp petraukėlių įsigudrino nusnūsti

Išsitepusios apsauginiu kremu nuo saulės ryte nepagalvojom, kad turėtumėm tai pakartoti po kiekvieno plaukiojimo. To rezultatas – nusvilusi nugarinė kūno dalis, tad net jei likusią kelionės dalį saulei atsukom kitą kūno dalį – aiškių dryžių nutrinti nepavyko.



Ko Tao įdegis

Išsitepusios jogurtu ir gulėdamos ant pilvo (kitaip buvo neįmanoma) guodėmės prisimindamos nepaprastus povandeninio pasaulio vaizdus. Be daugybės geltonų, raudonų, žalių, mėlynų, žydrų, juodų ir visaip kaip išmargintų žuvelių bei spalvotų koralų mums, kitaip nei daugeliui bendrakeleivių, pasisekė pamatyti ir juodąjį ryklį. Rūta matė du, aš – tik vieną, tačiau beveik metro ilgio. Čia tikriausiai suveikė pradedančiųjų sėkmės sindromas, nes mes vienintelės iš viso laivo neturėjom patirties ir vos tvarkėmės su kaukėm ir vamzdeliais.



Bandau įvaldyti naujus prietaisus

Apskritai Ko Tao sala laikoma geriausia nardymo ar snorkelinimo vieta visame Tailande ir viena geriausių vietų visoje Azijoje. Čia atvažiuojama dėl nardymo kursų ir arba vakarėlių, vykstančių kiekvieną dieną. Kaip niekur kitur, tik išėjusios iš laivo mus pasitiko ne vietiniai, o europiečiai, dalinantys skrajutes į įvairius klubus ir diskotekas. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių pamilę salą, jie įsidarbina klubuose ir dalina skrajutes dieną, o vakare kviečia poilsiautojus į klubus siūlydami nemokamus drinkus. Tai tęsiasi tol, kol išsilaiko nardymo instruktorių kursus ir tuomet jau gali įsidarbinti nardymo mokyklose, kurių saloje apstu ir kuriose taip pat šeimininkauja užsieniečiai.

Pasigendame saloje vietinio turgelio su daugybe gatvės maisto stalų, tačiau turim galimybę pasimėgauti šiokia tokia prabanga – kasdien vakarieniaujame restorane „Paprika“ ant jūros kranto ir mėgaujames tradicine tailandietiška sriuba su kokosu Ton kha ir aptarnaujančio personalo šypsenomis, kurios vis dar yra retenybė Tailande.



Vakarienė

Gal jas vagia turistai ir visokie backpakeriai, kurių čia tikrai nemažai? Nes jie, kitaip nei vietiniai – šypsosi. Mes taip pat šypsomės, nes Ko Tao –labiausiai patikusi Tailando vieta.



Vienas iš daugybės Ko Tao paplūdimių

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą