Rafting and piririri

Chitwan nacionaliniame parke

Trekking and rafting and piririri – tai žodžiai iš tradicinės nepaliečių dainos. Tiesa, ką reiškia piririri taip iki galo ir nesupratom. Mergina ant kalno žiūri į vaikiną beplaukiantį upe, o vaikinas jai kažką atsako savo ruožtu. Trumpai tariant – vyksta ilgas flirtavimo procesas, kuris, kad ir kaip bebūtų keista, nusakomas vienu žodžiu “piririri”. Su raftingu viskas daug paprasčiau. Plaukėme Trishuli upe, kuri buvo dosni nuostabiais vaizdais, bet ne sūkuriais.





Man kaip visada, sūkurių ir jausmo, kad vos vos gali išsilaikyti valtyje pritrūko. Na bet ramius upės etapus užpildydavome vandens karais tarp mūsų dviejų ekipažų. Mums pasisekė labiau, nes į irklų pateškenimus mes galėjom atsakyti pliūpsniu vandens iš kibiro, kuris laimei pasitaikė būtent mūsų valtyje.





Išbandžiusios ir raftingą, ir trekingą, "piririri" pakeitėm į Chitwan nacionalinį parką, kur iškeliavom po trekingo ir vienos ramios dienos turistų mekoje - Pokharoje.



ramus vakaras Pokharoje

Chitwan - pirmasis Nepalo nacionalinis parkas, patenkantis į Unesco saugomų objektų sąrašą. Didžiuliame jo plote laksto arba greičiau slepiasi ir tigrai, ir leopardai, ir dar visokie kiti saugomi gyvūnai, tačiau mums pasisekė pamatyti tik porą krokodilų, šernų, elnių, stirnų, briedžių ir raganosių. Kaip supratom, pastaruosius pamatyti irg nėra taip paprasta, tačiau dėka mūsų gido, mokančio šifruoti miško garsus, radome mamą raganosę su mažyliu mirkstančią vandenyje.



jei ne įsitempęs ir prakaituojantis gidas, jautėmės kaip Lietuvos miškuose





Įdomu buvo stebėti, kaip mama vis neramiai žvalgosi ir uodžia orą. Tik kai pamačiau nuo prakaito rasojančią gido kaktą supratau, kad gal jau nebeverta eiti arčiau link šių milžinų. Šie iš pažiūros taikūs gyvūnai yra nugalabiję ne vieną žmogėną, pamiršusį apdairumą. Ypač agresyvios mamos, tad pasitenkinome vaizdu iš tolumos. Raganosių šiandien suskaičiuojama iki 544 vnt., tačiau brakonieriavimas vis dar yra pagrindinė parko problema. Per metus nužudoma apie 30-40 raganosių, kurie vertinami dėl ragų. Jie naudojami kinų medicinoje, o jų gramas prilygsta aukso gramo kainai. Dar vieną raganosių porelę matėme dramblių safari metu. Bijodami dramblių jie sustingsta vietoje ir nebėga bei nepuola žmonių.



ant dramblių



Visgi, gražiausi parko gyvūnai – drambliai. Net ir išėjusios anksty rytą stebėti paukščių sekėm ramiai bevaikštinėjančius dramblius, kurie, pasirodo, gali bėgti greičiau nei žmonės ir varžosi kasmetinių dramblių varžybų metu. Taip pat sužinojom, kad drambliai nėra jau tokie ir draugiški žmonėms.



drambliai laisvėje

Tik dėka gan griežtų treniruočių nuo keturių - penkių metų drambliai išmoksta prisileisti žmones. Tiesa, dresiravimas panašus į savotišką kankinimą, nes atskirtus nuo mamų drambliukus visų pirma susilpnina neduodami kelias dienas maisto, ir tik tada pradeda treniruotes. Vis dėlto, parko darbuotojų prižiūrimi drambliai, net ir taip kankinamai dresiruojami, išgyvena ilgiau nei laisvėje gyvenantys drambliai.



drambliai per dieną suvalgo apie 200 kg maisto

Naminiai drambliai, kad ir kaip keistai tai skambėtų, taip pat gyvena ilgiau. Maistas jiems paruoštas, o jų pareiga tik palinksminti turistus. Žinoma, laikyti dramblį sau gali leisti tik turtingi nepaliečiai, nes vienas dramblys kainuoja apie 20 000 dolerių. Mūsų gidas tvirtino, kad drambliai atsiperka juos nuomuojant pramogoms, kas iš tiesų labai sunkiai tikėtina, tačiau, matyt, laikyti namie dramblį yra greičiau garbė nei pajamų šaltinis.



maudynės su drambliais


Iš visų trijų dienų programos geriausia pramoga – maudynės su drambliais. Tiesą sakant, mes buvome tiek atsipalaidavusios ir tokios tingios, kad vaikščiodamos po džiungles žiūrėjome į laikrodį ir skaičiavome laiką, kada galėsime grįžti į viešbutį ir pasiimti knygą į rankas. Neturistinio sezono metu buvome beveik vienintelės viešbučio gyventojos, tad džiaugiamės visiška ramybe ir gamtos garsais.



Tik maudynės pažadino iš saldaus sąstingio. Dušas iš straublio buvo toks stiprus, kad reikėjo gerokai įsikibti, kad nenupurkštų. Žinoma, išsilaikyti ant dramblio, kai jis virsdavo į šoną buvo neįmanoma, tad bespygaudamos iš smagumo pritraukėm gan nemažą būrį žioplių. Buvom vienintelės, kurios ryžosi tokiai pramogai, tad kai ėjom šlapios į savo viešbutį mus sveikino jau visas kaimelis.



kiaurai šlapios, bet laimingos

Dėka neturistinio sezono metu galėjom džiaugtis ypatingai šiltu visų gyventojų dėmesiu, ramybe džiunglėse, savo viešbutyje. Aišku, pasimėgavom ir “all inclusive” privalumais, gausiu maistu ryte, per pietus ir vakare. Kitą kartą važiuočiau pati ir pabūčiau kokią savaitę, tačiau įsivaizduoju, kad adaptacinis periodas grįžus į Katmandu ir į žmonių bei mašinų spūstis būtų dar sunkesnis.



ramus gyvenimas Chitwan nacionaliniame parke