Pirmosios savaitės pastebėjimai

Akmenu miskas


Per 24 val. kelionę autobusu atvykusios į Kiniją iš Laoso per savaitę aplankėme Kunmingą, Dalį, Lijiang ir vakar vakare atvykome į Shangri-la. Kaip jau rašiau anksčiau, Kinijoje blokuojami blogai, tad įspūdžiai į dienos šviesą išlenda daug sunkiau, bet išlenda J


Pirmosios savaitės pastebėjimai:

1.Shoppingas – do it rationally!

Jau prieš du metus Kinija nustebino savo civilizuotumu ir vartotojiška kultūra, kuri dabar yra tik dar labiau įleidusi savo šaknis. Kinai turi pinigų! Ir noriai juos leidžia prekybos centruose ir prabangiose parduotuvėse, restoranuose, diskotekose ir keliaudami. Nuostabūs Dali ar Lijiang senamiesčiai virtę dideliu turgu, kuriuose knibžda milijonai kinų turistų. Ir visi perka perka ir dar kartą perką. Matyt ne šiaip sau pačio Lijiang senamiesčio vidury pakabinta lentelė “do shopping rationally”.



Nuostabus Dali senamiestis tarp parduotuviu


O galvą tikrai lengva pamesti. Dar Kunminge, nors ir kiekvieną dieną pasižadu nieko nepirkti, įsigijau kelnes ir dar vieną suknelę be trijų nusipirktų šioje kelionėje. Kaip backpeker'ei suknelės visai nedera, tačiau, matyt, dėl to jų tik dar labiau ir norisi.

Linksmiausia shopingo dalis – teatras. Kokių tik mimikų neprisižiūrėjom bandydamos derėtis. Ir nusimena, ir supyksta, ir tarsi pasiunčia tave toli, kur akys mato. Net pats susigėsti pasiūlęs neva tai per mažą kainą, tačiau, kaip pasakojo žmonės turintys verslo reikalų su kinais, kiekvienos derybos su kinais neišsiverčia be vaidybos elementų. Jei nesupyksi, neišeisi trenkdamas už savęs durimis, būsi nesuprastas. Tik tada gali tikėtis, kad gausi gerą kainą. Mokomės:)



Derybos


2.Mados

Jei anksčiau lietuvaites buvo galima pašiepti dėl savo vakarinės išvaizdos vidury dienos, tai joms dar toli palyginus su kinėmis. Beveik visos su vakarinėmis suknelėmis, skrybėlaitėmis, skėčiais nuo saulės pagal naujausias madas ir, aišku, su aukštakulniais, nors ir nemoka su jais padoriai vaikščioti. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad skonį moterys turi. Be specifinės mikimauzų ir barbių pakraipos, dauguma kinių rengiasi itin moteriškai. Ypač stilingi paaugliai, kurie akylai stebi mados tendencijas ir itin daug dėmesio skiria savo šukuosenai.


Plaukuosena


Paaugliu mados


Nuogu uzpakaliu, bet su Mikimauzu:)


Mazoji fyfa



Dress kodas perkant vaisius


3.(ne) susikalbėjimas

Susikalbėti Kinijoje yra beveik misija neįmanoma. Jei kitose Azijos šalyse mus vietiniai beveik rankas bučiuodavo, tai čia norisi išbučiuoti kiekvieną kiną, kalbantį angliškai. Ačiū dievui, tokių nėra daug. Beveik visada turim po ranką lapelį ir rašiklį, padedantį perteikti tai, ko norim, bet ir tai ne visada padeda. Kai važiuodamos taksi iš autobusų stoties pusiaukelėje supratom, kad palikom autobuse iPod’ą norėjom grįžti atgal buvom nuvežtos į kitą autobusų stotį. Nieko neliko, kaip važiuoti iki viešbučio, kur personalas kalba angliškai, ir važiuoti vėl visą kelia atgal. Apskritai, su taksistais mums itin sekasi. Pamokytos važiuoti tik su taksometru ir perspėtos viešbutyje, kad kelionė turėtų kainuoti apie 40 (15 Lt) juanių įsėdom į taksi, tačiau šią sumą išmušė nenuvažiavus nė penktadalio kelio. Kai pradėjom aiškintis, sužinojom, kad vietoj 40 mums kainuos 400 juanių (150 Lt). Laimei, mums pavyko išsisukti su 15 Lt, tačiau buvom parvežtos ne tik kad į pradinį tašką, bet dar toliau, iš kur vėl reikėjo apie valandą važiuoti autobusu norint grįžti į starto vietą.

Kitą kartą jau klausėme, kiek kainuos prieš įsėsdamos. Šitas metodas irgi nepasiteisino, nes vairuotojas parodęs keturis pirštus ir pasakęs “four” kelionės pabaigoje paprašė “forty” bei parodė keturias dešimtines. Po pusvalandžio aiškinimosi kinų apsuptyje teko jam atiduoti 30 juanių ir tai dar buvom palydėtos ne itin maloniais žodžiais.

Na bet vienur atiduoti, kitur gauni. Po nesėkmingos kelionės taksi, kai teko grįžti atgal, galų gale pasiekusios savo kelionės tikslą – garsųjį Kunmingo akmenų parką gavome nemokamai gidą. Prašęs 60 juanių vėliau pasiūlė prisijungti prie jo ir porelės kinų tiesiog nemokamai, pasakęs, kad be jo parke pasiklysim. Labai tikėtina, kad taip būtų ir nutikę. Ir dėl gigantiško kelių hektarų parko dydžio, ir dėl to, kad tarp nuostabių 30 m. aukščio uolų, susidariusių prieš milijonus metų, tikrai gali pamesti galvą. Aišku, plešia kinai tikrai nemažai už šį gamtos stebuklą – įėjimas kainuoja beveik 80 litų, tačiau nesigailime nė vieno lito.



Draugiskas gidas


Skeciu jura