Tibetietiškos šypsenos
Kultūrinės tevoliucijas tikslas išmušti „4 Olds” – t.y. seną mastymą, senus įpročius, senąją kultūrą ir senas tradicijas nepavyko kaip ir bandymas pakeisti „om mani padme om“ mantrą į mantrą už ilgą Mao gyvenimą, tad kinai griebėsi kitos taktikos – tibetiečius paversti mažuma jų pačių žemėse. Be to, kad daugiau nei milijonas gyventojų buvo išžudyta, apie 100 000 mirė nuo bado dėl priverstinės kinų politikos vietoj miežių auginti ryžius. Apie 200 000 tibetiečių gyvena už Tibeto ribų, nors manoma, kad šis skaičius yra daug didesnis, nes tibetiečiai vis dar bėga per kalnus į Indiją ar Nepalą. Du trečdaliai Tibeto inkorporuoti į Kiniją taip sumažinant Tibeto teritoriją ir pametant tibetiečių skaičių, o likusieji gausiai atskiesti kinais, kuriems Tibete suteikiamos įvairios lengvatos mokesčiams ir verslui. Nors kinų valdžia tai neigia, tačiau neoficialiais duomenimis, du trečdalius Lasos gyventojų sudaro kinai. Jie už tokį patį darbą gauna dvigubai daugiau nei tibetiečiai, be to, ir susirasti darbą yra daug lengviau.
Į Lasą atvykę piligrimai
Lasos gatvės
Laimei, ši proporcija nesijaučia Lasos senamiesčio gatvelėse, kurias užtvindo tibetiečiai, iš visų šalies kampelių suvažiavę atlikti koros.
Kora aplink Jokhang šventyklą
Kai kurie ją atlieka priešais Jokhang šventyklą, kai kurie griūdami ant žemės suka ratus aplink ją, kai kurie tiesiog eina aplink šventyklą pagal laikrodžio rodyklę be perstojo sukdami savo maldų malūnėlius. Vis dėlto, svarbiausia tai, kad jie visi švyti. Nėkiek neperdėsiu pasakydama, kad tibetietiškos šypsenos – pačios šilčiausios, o tibetiečių senoliai – patys gražiausi, nuoširdžiausi ir linksmiausi. Turbūt todėl, kad jie nėra praradę tik vaikams būdingo naivumo ir sugebėjimo priimti pasaulį atviromis širdimis.
Tibetietės pačiais gražiausiais pasaulyje tradiciniais drabužiais
Tautiniai drabužiai taip pat patys gražiausi, kuriais dėvi dauguma tibetiečių. Moterys puošiasi įvairiausių spalvų ir raštų sijonais, prijuostėmis, diržais, baltiniais, liemenėmis, ryškais auskarais, pridėtinėmis kasomis, specialiais plaukų papuošalais, masyviais pakabukais ir ryškiai raudonais skruostais. Tai ypatingas tibetiečių skiriamasis bruožas ir grožio vertinimo kriterijus. Jie natūraliai paraudonuoja aukštose vietovėse, kur labai sausas oras, tačiau nevengia tibetietės ir dirbtinių skaistalų. Kiek teko matyti, tibetiečių kosmetikos krepšelis yra gan nemažas – daugybė įvairių kremų, kremukų, pilingų, kaukių ir makiažo priemonių. Ir visai nesvarbu, kad mažuose miesteliuose ar kaimeliuose gyvenančios tibetietės nežino, kas yra dušas ar vonia. Vis dėlto, jos žino, kas yra daugvyrystė.
Moters su chalatu nepamatysi
Iki okupacijos buvo gan įprasta, kad moterys, ištekėdamos už vyriausiojo brolio ištekėdavo ir už jaunesniojo. Ši tradicija jau nyksta, tačiau vis dar populiari atokesnėse Tibeto vietose. Kaip ten bebūtų, moterys yra labai gerbiamos ir joms dažniausiai atitenka šeimos galvos vaidmuo. Vyrams lieka puoštis. Jie savo apranga ir papuošalais gal ir nelenkia moterų, tačiau joms nenusileidžia.
Buvęs fermeris Loto, pridėtines kasas slepiantis po kaubojiška skrybėle
Net jei jie nedėvi tradicinių kostiumų, dauguma ypač vyresnių vyrų segi masyvius turkio ar kitus ryškios spalvos auskarus ir puošia galvą pridėtinėmis kasomis. Jaunimas jau seka vakarietiškas madas, tačiau jų spalvų gama – vis dar tibetietiška. Vyrai nevengia ryškių rožinių, žydrų spalva, mėgsta masyvius žiedus ir turkio ar koralų spalvos pakabukus.
Spalvingas ir itin madingas mūsų gidas Tashi
Kaip gera ir spalvinga Lasos gatvėse, taip liūdna ir nyku vienuolynuose, tad aplankiusios kadaise didžiausią Drėpungo vienuolyną, į kitus per daug nesiveržėme. Per kultūrinę revoliuciją daugiau nei 6000 vienuolynų buvo sunaikinta, o likusieji paversti pinigų kalyklomis, kuriuose vienuoliai ne meldžiasi, o pardavinėja bilietus, leidimus fotografuoti viduj, pardavinėja aukojamą sviestą, žvakes, keičia stambias kupiūras į aukojimui skirtas smulkesnes, o po to jas šluoja. Matant tokį vaizdą net nelabai norisi aukoti, tad mes pasirinkom kitokį paramos variantą - padėjom dažyti maldų malūnėlius įrėminančias sienas viename iš labiausiai patikusių vienuolynų.
Talka Sakya vienuolyne
Žvilgsnis žemyn nuo bene garsiausios Gyantse Kumbum stupos
Vietoj kadaise įprastų Dalai Lamos nuotraukų, ant altorių puikuojasi Kinijos išrinkto Penčen Lamos nuotraukos, tačiau visi kalbinti tibetiečiai prisipažįsta, kad meldžiasi už dabartinį Dalai Lamą širdyse.
Pasimelsti - su visa šeimyna
Net ir mūsų gidas Tashi, kuris vis karts nuo karto paminėdavo teigiamus pokyčius po Tibeto „išlaisvinimo“, paklaustas, kada mirė paskutinysis Tibeto karalius, atsakė, kad paskutinysis karalius yra Dalai Lama. Tiesa, provokuojamas kalbėti apie Tibeto nepriklausomybę, jis atsakė, kad turi dukrą ir žmoną, dėl kurių saugumo jis negali kalbėti apie politiką ir papasakojo ne vieną istoriją, kaip už grotų pakliuvo jo kolegos, atvėrę savo širdis turistams. Dalai Lamos tema taip pat yra draudžiama, tačiau susidarė įspūdis, kad Dalai Lama žmonėms rūpi labiau nei jų pačių nepriklausomybė. Žmonės meldžiasi už jo ilgą gyvenimą ir kad jis galėtų sugrįžti į tėvynę.
Tibete pasigedom tik šokių, prie kurių buvom pripratusios Kinijoje, Šangriloje, kur tibetiečių gyvena daugiau nei kinų. Kiekvieną vakarą pagrindinę miesto aikštę okupuodavo močiutės, prie kurių prisijungdavo ir jaunas, ir senas, ir vyrai, ir moterys, ir mes. Net jei tibetiečiai apsiprato su miesto gatves okupavusiais kareiviais, matyt, šokti jose nebūtų miela.
Tibetietiškų šokių pamokos
Tegu maldų vėliavėlės padeda sugrąžinti taiką ir laisvę
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą