Pirmasis vakarietis, įkėlęs koją į Ankor Vatą dar XVI a. rašė, kad Ankor Vato neįmanoma nusakyti žodžiais. Tai nepasikeitė ir praėjus keturiems amžiams. Tai nepanašu į nieką. Na nebent keliavimas tuk tuk'u po įvairias šventyklas primena keliavima nuo vienos trobos prie trobos liaudies muziejuje Rumšiškėse. Skirtumas tik, kad Ankor Vate gali keliauti tris dienas nuo vienos šventyklos iki kitos ir nuolat žnaibyti save, bandant įsitikinti, ar tai, kas prieš akis nėra sapnas.
Ankor Vatas priklauso Ankoro miestui ir buvo pastatytas XII a. kaip pagrindinė šventykla ir sostinė. Visas Ankoras užima 1000 km2, kuriame yra apie 1000 šventyklų. Manoma, kad kadaise šiame mieste gyveno apie 1 milijoną gyventojų ir tai buvo didžiausias senovinis miestas su gerai išvystyta infrastruktūra.
Ankoro šventyklos iš naujo atrastos prieš porą šimtų metų, tačiau tik kelios yra šiek tiek atrestauruotos. Nors bilietas į šventyklas kainuoja Kambodžos masteliais brangiai - 20 USD vienai dienai, tačiau sakoma, kad didžioji dalis gaunamų pinigų atitenka ne šventyklų renovacijai, o patenka į Vietnamo, Kinijos ar kitų kaimyninių šalių rankas. Sakoma, kad Kambodža kaimyninėms valstybėms yra ilgam praskolinusi savo pasididžiavimą ir simbolį už įvairiopą pagalbą.
Kaip ten bebūtų, Ankoras yra auksinė gysla daugeliui Siem Reapo gyventojų. Kiekviename žigsnyje tau šaukia "lady buy a drink", "lady by a book" ir t.t. Tai vargina, tačiau dar labiau liūdina, kai pagalvoji, kad daugelis iš prekeivių pragyvena iš 20 ar 40 USD per mėnesį, kuriuos gauna už parduotus bananus, kokosus, rankų darbo apyrankes ar kitas smulkmenas. Per dieną planuojame apvažiuoti 70 Km, tad tarp šventyklų turime laiko su mūsų gidu Varavana pakalbėti tiesiog apie gyvenimą. Jis skiriasi nuo šventyklų sienose išraižyto gyvenimo, kuriose atgimsta didingi Ankoro laikai su šokančiomis apsaromis, karaliais, nagais, kitomis induizmo dievybėmis, drambliais, tigrais, įvairiais kitais įsivaizduojamais ir tikrais gyvūnais, kurie, deja, išnyko iškirtus džiungles. Vis dėlto, kad ir kokie būtų nuostabūs iki šių dienų išlikę raižiniai labiausiai įspūdinga žmogaus kūrinių simbiozė su džiunglėmis Ta Prohm šventykloje, įgavusioje Tomb Raider vardą dėl čia filmuoto Lara Croft filmo. Nenuostabu, kad man čia labiausiai patinka ir, nors laikas spaudžia aš dar ir dar grįžtu pasižiūrėti į fantastiškus ir kvapą gniaužiančius kūrinius. Tai viso labo tik griuvėsiai, tačiau liežuvis neapsiverčia juos taip vadinti. Kaip bebūtų keista, bet ant šventyklų ar vidury jų išaugę medžiai jas ne sugriovė, bet sustiprino, išsaugodami iki mūsų dienų.
Kita labiausiai palikusi įspūdį buvo Angkor Thom arba Bayon šventykla. Šioje, kaip ir daugumoje kitų Ankoro šventyklų puikiai sugyvena induizmo ir budizmo dievai. Galima paminėti daug įspūdingų šventyklų, bet, jokie žodžiai ar nuotraukos nesukurs to jausmo, kurį jauti būdamas ten. Palydime saulę ant kalno su minia tokių pačių romantikų ir pamažu traukiame atgal į Siem Reap'ą. Nors ant kojų jau dvylika valandų, bet esame pilni jėgų nuo patirtų įspūdžių. Tik šiurpas nukrato prisiminus faktą, kad tik prieš keletą metų Ankore buvo uždrausti vietinių piknikai, po kurių, savaime suprantama, likdavo kalnai šiukšlių. Laimei, dabar jie perkelti į miestą, mano dideliai nuostabai tiesiog ant gatvės. Vietinių šeimos susimoka už užtiesalą, ant kurio padėtos jau ir servetėlės, užsisako daug daug maisto ir puotoja. Kai kurie sau gali leisti ir užtiesalą su skėčiu, kuris saugo nuo saulės ir sukuria "privačią" atmosferą.
Maistas vietiniams yra pats svarbiausias dalykas. Tai suprantama žinant, kiek daug žmonių mirė nuo bado raudonųjų khmerų laikais. Iš viso nuo 1975 iki 1979 metų žuvo apie 2 milijonus žmonių iš tuo metų buvusių 7,5 milijonų. Pirmiausia buvo išžudyti visi išsilavinę piliečiai, gydytojai, mokytojai, kiti specialistai ar žmonės su akiniais, nes jie atrodė intelektualesni nei kiti. Buvo uždrausti ne tik televizoriai, kita buitinė technika, bet ir laikrodžiai, spalvoti rūbai. Visi privalėjo nešioti plačias juodas kelnes, vienodai vadinti tėtį ir mamą neprisigalvojant mažybinių vardų ar trumpinių ir pan. Visa tai - tik keletas detalių iš raudonųjų khmerų režimo, kuris puikiai aprašytas knygoje "First they killed my father". Visiems, važiuojantiems į Kambodžą patarčiau paskaityti verčiau ją, o ne Lonely Planet, kuria mes sėkmingai nesinaudojam nuo antros atostogų dienos :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą