Golden temple, Amritsar
Ketvirta diena Indijoj, tačiau šiandien pirma diena, kai išsiploviau galvą, tad jaučiuosi galinti sėsti rašyti :) Na vien tai, kad keturias dienas neploviau galvos, o paskutinę net ir nesišukavau daug ką pasako apie situaciją. Visas tas dienas arba nebuvo šilto vandens viešbutyje, arba dušas buvo toks, kad praustis nesinorėjo, arba naktis buvo praleista traukinyje, arba buvo neįmanoma praustis, nes buvo žiauriai šalta kambaryje. Po vidutiniškai 35 C šilumos Vietname, Malaizijoj ir Kambodžoj naktys Indijos šiaurėje - labai šaltos.
Paskutiniųjų dienų suvestinė:
Vasario 16-ąją išlydėjusi vyrą skrydžiui iš Kuala Lumpūro į Londoną, pati pasukau link Delio, kur manęs jau laukė mano tolimesnės kelionės sąjungininkė, nerealioji draugė Rūta. Nerealioji, nes nežinau, kas dar galėtų per dieną pasirašyti mano siūlymui padaryti career break'ą. Iki to apie keliavimą buvom kalbėję ne daugiau nei 15 min. visiškai atsitiktinai pietų metu. O gal ir visai neatsitiktinai :) Bet kuriuo atveju, vieną rytą, kai iš vakaro gavau vyro leidimą keliauti, iš karto jai paskambinau, pasakiau, kad mūsų svajones įgyvendinti reikia jau dabar ir daviau dieną apsispręsti.
Mano didžiausiam džiaugsmui ji sutiko ir štai mes Indijoje, kur mūsų iš karto laukė išbandymai. Neatvažiavo jos kuprinė, tad teko išsiskirti su mūsų palydovu, pažįstančiu Indiją, ir likti vienoms Delyje laukti kuprinės. Kuprinė neatvažiavo ir sekančią dieną, tačiau nusprendėm lėkti iš šiukšlingojo Delio kuo greičiau. Pasirodo, ne viskas buvo taip paprasta, kaip atrodė. Nors keliose agentūrose bandė prakišti 3k. brangesnius traukinio bilietus ir tik kitai dienai, šiaip ne taip gavom bilietus tai pačiai dienai. Tik dvi valandos laukimo nuo numatyto grafiko ir mes jau sėdėjom prabangiam miegamajam vagone. Prabangiam, nes ant suoliuko sėdėjom tik po tris žmones, kai sėdimuosiuose vagonuose ant suoliuko sėdėjo po kokius aštuonis, bent kaip matėme pro langą. Nutrokšti nuo kvapų nenutroškom, nes vietiniai visą naktį važiavo atsidarę duris ir langus, bet sušalti tai sušalom. Spjovėm ir į visų patarimus nieko nevalgyti traukinyje ir negerti. Šildėmės traukinyje sutikto indo (tiksliau - sikho) dovanota antklode ir saldžiu indišku čajumi.
Po 7 val. kelionės atsidūrėm Amritsare, kur praktiškai tiesiai keliavom į garsiąją Golden Temple. Be to, kad ten buvo tikrai įspūdinga, matyt, įspūdingai atrodėm ir mes, nes indai mus apžiūrinėjo šeimynomis, rodė pirštais ir šypsojosi bei fotografavo su mumis savo vaikus. Fakto, kad dievams aukojamo maisto pirmiausia paragavome mes (draugai sakė, kad šventykloje duos maisto, tad gavusios į rankas šiltutėlę ir kvepiančią košę puolėm ragauti, bet buvom gėdingai sudrausmintos vietinių) šiaip nereikėtų pasakoti, na bet yra kaip yra. Gyveni ir mokaisi :)
Įtempta modelių dienotvarkė vertė mus judėti į Dharamsalą. Pasak mus lydinčio Gvido, kelionė autobusu buvo neįtikėtinai lengva - nedaug vietinių, t.y. ant trivietės sėdynės susėdusių po keturis ar penkis ir nedaug laukimo (matyt, Dievai nelabai supyko už jų maisto paragavimą šventykloje). Po ilgų septynių valandų pasiekėm Dharamsalą, o iš ten Makleodą - Dalai Lamos rezidencijos vietą, kur pagaliau šiek tiek įkvėpėm gryno oro. Tyrinėjam žmones, maistą, ir kasryt geriam imbierinę arbatą su nuostabiu vaizdu į Himalajus :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą