Vietoj planuotų kelių dienų ar savaitės Rishikese užsibuvom beveik tris savaites, kur atšventėm ir savo kelionės su Rūta mėnesiuką. Atšventėm gal ir nelabai tinka šioje vietoje, nes švęsti čia nėra nei kur, nei kaip, bet imbiero arbatos ta proga išgėrėm daugiau nei paprastai Jei jau po poros savaičių panorom užsisakyti bilietus į Varansi, pasirodė, kad tai nėra taip paprasta, kaip galvojom. Anksčiau bilietus pirkdavom tą pačią dieną ar dieną prieš. Šį kartą anksčiausias bilietas buvo tik dar po savaitės, tačiau jei niekas šiame pasaulyje nevyksta atsitiktinai, tai ir šį kartą priežastis pasilikti buvo labai svarbi – kovo 15 d. vyko didžiosios Kumbha Melos maudynės.
malda Gangui
Kumbha Mela – vienas didžiausių dvasinių renginių visame pasaulyje. Pagal Indijos tradicijas šis renginys vyksta kas trejus metus kaip „ketvirtinė“ Kumbha, kas šešerius metus – kaip „pusinė“ Kumbha, kas dvylika metų – kaip Purna Kumbha, kas trisdešimt šešerius metus – kaip Maha Kumbha ir kas šešiasdešimt metų (kartą per žmogaus gyvenimą) – kaip Didžiausioji Kumbha Mela. Taigi, mes papuolėm į didžiausiąją Kumbha Melą, kuri neva suteikia galimybę pradėti visiškai naują dvasingą gyvenimą ir atsisakyti visų karmų. Apie šį renginį sužinojau dar Lietuvoje, tačiau Rūta labai skeptiškai žiūrėjo į dalyvavimą jame, nes Lonely Planet ir šiaip „protingi“ žmonės perspėjo, kad tokių renginių metu yra sutrypiami tūkstančiai žmonių. Atrodė, galimybės būti sutryptoms išvengsim, nes pasilikom Daramsaloje klausytis Dalai Lamos kalbos, tačiau paaiškėjo, kad didžiosios maudynės dar prieš akis :)
Net jei ir kai kurie vietiniai bandė atkalbėti nuo važiavimo į didžiąsias Kumbha Melos maudynes, buvom nusiteikusios keltis penktą ryto ir važiuoti į Haridvarą, kuris yra 24km nuo Rishikešo. Bandėm užsisakyti rikšą iš viešbučio į autobusų stotį, tačiau rikšų kainos šia proga buvo padidintos 50 kartų. Kol mes svarstėm, ką daryti netyčia mūsų pokalbį nugirdo viešbučio kaimynai, tad puse septynių ryto pajudėjom su jų grupės užsakytu autobusu tiesiai į renginį be jokių papildomų sustojimų ir dar nemokamai. Paskutiniuosius dešimt kilometrų autobusas beveik stovėjo vienam dideliam kamštyje, tad likusius šešis kilometrus iki renginio vietos įveikėm pėsčiomis. Atvažiavom pačiu laiku – puse dešimtos prasidėjo didžiosios sadhu arba babų eitynės. Jei iš pradžių nuo eitynių skyrė gan nemažą minia žmonių, šypsena ar europietišku baltu veidu pavyko suminkštinti policijos pareigonų širdis ir išsiveržti į patį priekį už minią skiriančios užtvaros. Taigi, nuo svarbiausiųjų guru, išminčių, jogų ir babų stovėjau per gerą žingsnį. Jausmas – nenusakomas. Ant gėlėmis išpuoštų traktorių ar džipų stogų lotoso pozose sėdintys guru ar babos, ne mažiau garbingi jų palydovai, o kartais net ir ginkluoti policininkai šalia, aplink juos grojantys, ar šokantys mokiniai ir už užtvarų įsisiautėjusi minia, gaudanti kiekvieną procesijos dalyvio žvilgsnį, metamą gėlę ar saldainį. Nesu buvusi Rio de Žaneiro karnavale, bet manau, kad Kumbha Melos eitynės tikrai nenusileidžia, o gal ir lenkia garsiausią pasaulio karnavalą.
babų karnavalas
Spalvingai išpuoštos transporto priemonės ar žirgai, gėlių ar Adomo kostiumai, transą pasiekę šokėjai ir į kitus pasaulios nugrimzdę guru. Žinoma, visokių buvo. Vieni išminčių ekipažai, apriūrpinę modernia technika, filmavo ir fotografavo bei patys su didžiausiu malonumu pozavo atsuktiems objektyvams. Kiti, nugrimzdę į save, buvo labai toli nuo fanatiškai nusiteikusios minios ir arba nepastebėdavo fotoaparatų, arba atisakydavo galimybės įsiamžinti. Agresyviausiai buvo nusteikusi naga babų minia, su nenusakoma jėga ir nežemiška energija užpildžiusi gatvę ir šlavusi viską, kas pasitaikė pakeliui. Vienam europiečiui itin nepasisekė - vienas naga baba, akimirksniu užsokęs ant mašinos stogo, išmušė iš rankų foto aparatą, tad teko būti atsargesnei.
Naga babos
Kaip sakė, šią dieną į Haridvarą susirinko apie porą milijonų babų iš visos Indijos, kurie visi iš ryto išsimaudė Gange ir tada susigrupavę į ekipažus pajudėjo per miestą. Babų maudynės buvo atitvertos nuo publikos akių, tad pagalvojau, kad vietoj to, kad žiūrėčiau į kitus, yra puiki proga išsimaudyti pačiai :)
Iš tiesų, Lietuvoje galvojau, kad jau aš tikrai nekišiu piršto į Gangą. Tas jausmas nedingo net ir pamačius iš pirmo žvilgsnio skaidrų Gangą, tekantį pro Rišikešą ir Haridvarą. Tiesiog nesinorėjo maudytis ten, kur žmonės skalbia rūbus, plauna gyvulius ir paleidžia milijonus šiukšlių. Iš tiesų sunku suvokti, kaip žmonės, dievinantys ir garbinantys Gangą, jame šiukšlina. Matyt, tikėdami, kad Gangas nuplauna nuodėmes, tiki ir tuo, kad Gangas išsivalo nuo šiukšlių. Vienas vietinis man nė nemirktelėjęs atsakė, kad upė išsivalo pati. Pasak jo, šiukšlės čia dėl saulės suyra daug greičiau nei įprastuose sąvartynuose. Nelabai norisi tikėti šia teorija, tačiau labai tikiu, kad savo nuodėmes Gange nuploviau. Buvau tvirtai nusiteikusi galvos po vandeniu nekišti, tačiau šalia buvusi moteriškė ir dar viena mergaitė apsiėmė mane šefuoti, tad teko išsimaudyti pagal visas tradicijas – panirti po vandeniu tris kartus Taigi, praktiškai po mėnesio Indijoje, per didžiąją Kumbha Melą atsidaviau Gango galioms, valgiau street food‘ą ir gėriau gatvėje spaudžiamas apelsinų sultis. Juokingiausia, kad nors pardavėjas sutiko išspausti sultis be ledo, jau išgėrusi sultis pamačiau, kad jos spaudžiamos per sietelį pilną ledo. Na bet jei vietiniai tikėjo, kad dievai šią dieną apsaugos nuo teroristinių išpuolių, kuriems ruošėsi minios policininkų ir kareivių, aš tikėjau, kad mane apsaugos ir nuo apsinuodijimų.
Maudynes Gange
Smagumynai tęsėsi!
Nežinau ar dėl to, kad išvaliau Gange savo karmą, kuo tiki visi guru ir paprasti žmonės, suvažiavę iš visos Indijos, o gal ir dėl to, kad vėl padėjo mano baltas veidelis, bet po maudynių netyčia įsiliejau į patį eitynių sūkurį tarp babų.
Tarp babų
Taigi, aš žiūrėjau į juos, jie į mane, o žmonės už tvorų nesustodami šaukė “Hari hari mahadi” ir kėlė į viršų rankas. Pradėsiu greit tikėti, kad ir manyje yra Šiva :)
Keletą kilometrų su babomis ir dar keli kilometrai iki vietos, kur prabangiai įsėdom į autobusą link Rišikešo. Gal ir gerai, kad daug turistų pabijojo važiuoti į Kumbha Melą dėl kamščių ir spūsčių, o gal man tiesiog sekasi :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą