Haridvaras įsikūręs ten, kur Gangas išteka iš Himalajų ir tai yra švenčiausias Uttarakhando regiono miestas. Iš pirmo žvilgsnio gal ir nepasakysi, kad tai šventas miestas, tačiau kaip niekur kitur šitame mieste lauko reklamos stendus yra okupavusios svamių ir „luxury“ toletų reklamos. Didžiuliuose lauko plakatuose besišypsantys veidai gal ir atrodo palaimingi, tačiau nepasakyčiau, kad jie būtų atsisakę gyvenimiškų malonumų. Putlūs ir riebūs veideliai byloja, kad svamiai mėgsta pavalgyti ir skaniai, ir gausiai. Kita vertus, gal tai ir netruko siekti išsilaisvinimo iš samsaros – nuolatinio atgimimų rato, kuris yra kertinis induizmo, budizmo ir sikhizmo religijų pagrindas.
Haridvaras pažodžiui išvertus reiškia vartus į dangų, tad čia, kaip ir Rišikešą, plūsta daugybė žmonių, ieškančių dvasingumo ir guru, kurie padėtų tą dvasingumą rasti. Tegu ieško, negaila, tačiau labai juokingai skamba užsieniečių istorijos apie čia surastą palaimą, ramybę ir pan. Einant palei Gango pakrantę gali sutikti nemažai tokių, kurie puola prie babų, tarsi vienintelių raktų į tą dangų, tačiau jų entuziazmas dažniausiai atsimuša į tirštą marihuanos debesį, taip ir nepasiekęs dangaus. Taigi, nesu tikra dėl dangaus, bet palaimą debesyse Haridvare gali nesunkiai rasti. Per visą dieną pasiūlymų prisijungti prie „joint‘o“ sulaukėm mažiausiai šešis kartus. Grupelėmis susėdę babos, prie jų prisijungę užsieniečiai, o kartais net ir uniformas vilkintys policininkai ramiai traukia dūmą, nors turistiniai vadovai perspėja, kad rūkyti marihuaną viešose vietose yra draudžiama.
Vis dėlto, maloniau girdėti pasiūlymus parūkyti nei matyti nebylius, bet nepadorius pasiūlymus. Kai kurie babos nulydi tokiais ryjančiais žvilgsniais, kad net kūnas pasišiaušia. Apskritai, palei upę gyvenantys babos labiau primena nuolatinį spektaklį nei išminčių ar atsiskyrėlių susibūrimo vietą. Vienas iš tokių aktorių, uoliai atidirbęs prieš kamerą, išsitraukė mobiliaką, paskambino draugui ir pradėjo girtis daugybe draugų visame pasaulyje. Pasiūlė ir man įrašyti savo kontaktus ir el. Pašto adresą šalią daugybės kitų nedidelėje užrašų knygelėje, tačiau maloniai atsisakiau nuo tokios garbės, o kai prisistatęs padėdėjas, kitaip sakant, babos tarnas, pasiūlė arbatos, iš viso sprukau kuo toliau.
mobilus baba
Matyt, sekantis žingsnis būtų buvęs pasiūlymas už tam tikrą „donation“ pasimelsti. Bent jau tokį pasiūlymą gavom iš kitos babų grupelės. Maloniai aprodę savo šventyklėlę – mineralinio vandens butelio dydžio induistinės dievybės statulėlę, papuoštą gėlėmis, būstą – t.y. palapinę, išklotą kilimais, supažindino su vyriausiuoju šventiku, mokytoju ir kitais babomis suskubo pasiūlyti pasimelsti. Nesunku buvo pastebėti, kad vyrai buvo labai pamaldūs. Gausiai „melsdamiesi“ už varganas vakariečių dūšeles, jie buvo apdovanoti žiedais, apyrankėmis su didžiuliais brangakmeniais ir kaklo vėriniais.
pozuoti mėgstantis naga baba
Vis dėlto, jaučiu, kad vieną tikrą babą pavyko rasti. Atokioje vietelėje mantras giedantis senukas vietoj pozavimo, kalbų ar pagyrų, pasimeldė ir palaimino šventu Gango vandeniu. Jokios pompastikos, prabangos ar susireikšminimo. Ant nedidelio užtiesalo stovėjo indas šventam Gango vandeniui, maldų knyga, indas arbatai ir smilkyklė. Tik šis atsiskyrėlis paliko paprasto ir dvasingo žmogaus jausmą. Kaip bebūtų, būtent Haridvare vyksta viena didžiausių induistų religinių švenčių, kurių metu susirenka porą milijonų babų, kalnuose gyvenančių šimtamečių jogų ir dar kelios dešimtys milijonų paprastų žmonių iš viso pasaulio.
susikaupimas
maudynės prie gango
Sunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų atrodyti, tačiau ir paprastą dieną įdomu stebėti gyvenimą šalia Gango. Žmonės čia prausiasi, plauna rūbus, uždarbiauja mesdami magnetą, pritraukiantį monetas, meldžiasi. Vieni sako, kad Gangas ištekėjo iš Višnu (vieno iš induistinės dievų trejybės dievų) smegenų, kiti, kad iš plaukų, treti - kad Gangas yra dieviškas Višnu nektaras, tačiau kad ir koks būtų aiškinimas, niekas neabejoja Gango šventumu ir gebėjimu nuplauti nuodėmes, todėl kiekvieną rytą ir vakarą minios žmonių renkasi maudynėms, o vakare Ganga arti, t.y. Gango garbinimo ritualui. Be abejo, komercijos netrūksta ir šio ritualo metu. Daugybė vadinamų maldininkų, tupinčių prie savo gėlių ar smilkalų kioskelių, siūlosi už tave pasimelsti melždami pinigus. Už tave meldžiasi, o tau tereikia paleisti į upę gėlių vainikėlį. Matyt dauguma užsieniečių susivilioja tokia patogia malda, nes kainos visai ne indiškos. Iš pradžių prašo 500 rupijų, tada nusileidžia iki 200 ir galiausiai iki 100 rupijų. Tai yra tik (5 lt), tačiau po 100 rupijų mokame už gan padorų viešbučio kambarį su dušu ir karštu vandeniu, tad tai nėra tokie jau maži pinigai. Kai aš tvirtai pasakiau, kad pasimelsiu pati, visos kalbos “iš kokios esi šalies”, “ar patinka Indija” ir pan. greitai baigėsi. Gal esu nepakankamai dvasinga, bet kaltės jausmas nepersiokiojo, tad apsiribojau tik kojų nuplovimu :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą